Naujienos

Projekto Nr. SRF-FAV-2019-1-0389 „Judame daugiau ir išradingiau“ vaikų fizinės būklės gerinimas, remiantis natūraliu aktyvumu, refleksija

2022 06 14

Nuoroda į straipsnio publikaciją: Projekto Nr. SRF-FAV-2019-1-0389 ,,Judame daugiau ir išradingiau“ vaikų fizinės būklės gerinimas remiantis natūraliu aktyvumu, refleksija

Sporto specialistai kryptingai plėtojo judėjimo funkcijas, ugdė vaikų fizines ypatybes, kurios apibūdina kokybinius fizinės veiklos arba atskiro veiksmo ypatumus. Tai pat atskleidė fizinio aktyvumo formų vaikų pasiekimus, jų naudą sveikatai ir savijautai, bendruomeniškumą. Pristatytos įrengtos sporto erdvės ir sporto įrenginiai, įsigyti už projekto lėšas, kurie padeda formuotis sveikatinamajam fiziniam aktyvumui ir sporto įgūdžiams ankstyvajame amžiuje, motyvuoja vaikus aktyviai praleisti laiką lauke bei, esant nepalankiam orui, viduje.

Sporto specialistų judėjimo funkcijos, ugdant vaikų fizines ypatybes 

Vaikų fizinę būklę natūraliu aktyvumu gerino sporto specialistai: fizinio aktyvumo (kūno kultūros) mokytojas, šokių (liaudies žaidimų) mokytojas, šokių (sportinių) treneris, jogos treneris gerina vaikų fizinį darbingumą, adaptacines galimybes. Vaikai pratinami laisvai valdyti kūną, ugdyti raumenų pojūtį bei gebėjimą atlikti veiksmus ekonomiškai – diferencijuoti greičio, jėgos, ištvermės parametrus priklausomai nuo konkrečių sąlygų.

Fizinio aktyvumo pratybos ,,Sportuok sveikai“

Vaikai turi skirtingai įgimtus gebėjimus, kurie ugdant pasireiškia kaskart vis aiškiau ir ryškiau. 3–7 metų amžiaus vaikams būdingas fizinis aktyvumas, noras žaisti. Paprasti, bet įvairūs pratimai, kuriuose nereikia judesių tikslumo, turtina vaikų patirtį, ugdo vaikų fizines ypatybes – greitumą, ištvermę ir jėgą.

Greitumo fizinė ypatybė yra svarbus daugelio judesių ir fizinių pratimų veiksnys. Gebėjimas greitai atlikti veiksmus lengvina pagrindinių judesių įgūdžių formavimą ir tobulinimą (bėgimo, įvairių šuoliukų, metimo pratimų), judriųjų žaidimų, sporto pratimų ir žaidimo elementų įvaldymą.

Greitumo ugdymo formos: reakcija į regimąjį, girdimąjį signalą judesiais ir jų kaita, judesių dažnumas, vienkartinis judėjimo greitis, gebėjimas padidinti judesių spartą pagal signalą žaidybinėse situacijose.

Bendroji ištvermė – tai gebėjimas ilgai ir efektyviai dirbti bet kokį vidutinio intensyvumo fizinį darbą, kai aerobinėmis sąlygomis dirba daug raumenų grupių, o kvėpavimo ir kraujotakos sistemos sugeba aprūpinti raumenis pakankamu deguonies kiekiu.

Sistemingai daromi kryptingai parinkti fiziniai pratimai ištvermei ugdyti.

Metodika. Didinti vaikų pagrindinių fiziologinių funkcijų (kraujotakos, kvėpavimo) galimybes, fizinio išsivystymo fizinio išsivystymo fiziometrinius rodiklius.

3–4 metų vaikų ištvermei ugdyti tinka judrieji žaidimai ir sporto pratimai (važinėjimas dviračiu, paspirtuku, važinėjimas rogutėmis, slydimas ledo takeliais). Kryptingai parinkti ir saikingai naudojami žaidimai bei sporto pratimai treniruoja vaikų širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemas, skatina augimą ir vystymąsi.

5–7 metų vaikų ištvermės ,,žaidybinė“ programa derinama su pratimais, kur intensyvų darbą pakeičia ne toks intensyvus, daromos poilsio pertraukėlės. Be judriųjų žaidimų ir sporto pratimų tinka bėgimas, bėgimas kaitaliojant su ėjimu, įvairūs šuoliukai (pašokimas aukštyn, šuoliukai judant pirmyn, šuoliukai per ilgą ir trumpą šokdynę). Žaidžiant judriuosius ir sporto žaidimus (krepšinį, futbolą, tinklinį) intensyvumas didinamas atsižvelgiant į vaiko savijautą.

Tinkamiausias metodas ištvermei ugdyti, kai ilgai dirbama mažu arba vidutiniu nekintamu intensyvumu arba kai intensyvesni pratimai kaitaliojami su trumpomis poilsio pertraukėlėmis.

Jėga sąlygoja naujų veiksmų formavimą, sudaro palankias sąlygas naujiems mokėjimams bei įgūdžiams pasireikšti ir tobulinti jau turimus.

Jėgos ugdymo metodika. Pratimai jėgai ugdyti yra dviejų grupių: pratimai, kuriuose reikia įveikti metamų arba stumiamų daiktų pasipriešinimą; pratimai, kuriuose reikia perkelti savo kūno svorį šliaužiant, laipiojant, šoliuojant. 3–7 metų vaikams tinka dinaminio pobūdžio pratimai.

Vaikų jėgą ugdo bendrieji pratimai su lengvais daiktais: kubeliais, gimnastikos lankais, ilgomis lazdomis, virvutėmis, vėliavėlėmis. Didesnių fizinių pastangų reikalauja įvairūs šuoliukai (vietoje, judant pirmyn, siekiant pakabintą daiktą), ėjimas, bėgimas, smėlio maišelio metimas į tolį. Jėgą lavina pritūpimas, ropojimas, laipiojimas horizontalia ir nuožulnia plokštuma.

      Jėgą ugdo įvairios kūno kultūros formos: kūno kultūros pratybos, sporto pratimų ir žaidimų pratybos, judrieji žaidimai, rytinė mankšta ir kt.

         Apibendrinant galima teigti, kad vaikų fizinės ypatybės ugdomos remiantis natūraliu vaikų fiziniu aktyvumu: kūno kultūros pratybomis (žaidimai, pratimai), formomis (pasivaikščiojimas, sporto pramogos). Fizinio vystymosi ir pajėgumo patikrinimais, t. y. sistemingas stebėjimas, kaip lavėja pagrindiniai vaikų judesiai, greitumas, ištvermė, jėga ir kitos fizinės ypatybės.

Sportinių šokių treniruotės

         Sportinių šokių treniruotėse ugdomas vaikų judesių tikslumas ir koordinacija.

         Judesių tikslumas ir koordinacija lavėja bei tobulėja praktinėje vaiko veikloje, kai pasitelkiamos specialios judesių mokymo pratybos (pvz., mestas kamuoliukas įkrito į krepšį, nuskriejo už vėliavėlės, peršoko per ,,griovį“ ir pan.). Pirmiausia judesių tikslumas priklauso nuo jutiminės patirties. Jutiminį judesio parametrų (laiko, erdvės, jėgos) suvokimą stimuliuoja praktinė veikla.

       Antroji signalinė sistema patikslina judesių vaizdinius, suteikia papildomos informacijos. Žodis, garsinis signalas, muzika padeda nustatyti judesio požymius, atlikimo tempą, ritmą. Tai atlieka regėjimo, raumenų pojūčio, klausos, kalbos analizatoriai.

      Vaikai ima sąmoningai suprasti judesių trukmę, greitumą, nuoseklumą ir ritmą. Vaikai mokomi suprasti elementarias sąvokas, kurios nurodo: 1) judesio atlikimo kryptį (pirmyn, atgal, aukštyn, žemyn, į šalis, kairėn, dešinėn, aplink); 2) judesio atlikimo greitį (greitai, lėtai, vidutiniu tempu, lėčiau, greičiau); 3) jėgą (stipriai, silpnai, vidutine jėga, stipriau, silpniau).

      Rodant vaikams judesius į suvokimo procesą įtraukti regos, klausos, raumenų pojūčių analizatoriai. Jie suteikia vaikams daugiau informacijos apie judesių atlikimo parametrus, padeda juos koreguoti atsižvelgiant į atlikimo sąlygas, greičiau išmokti judesio techniką. Pagrindinis judesių tikslumo korekcijos metodas yra žodinis metodas. Žodžiu galima nurodyti daugumai vaikų būdingas klaidas arba individualiai patikslinti rankų, kojų ir kūno padėtį erdvėje. Muzika arba garsinis signalas (būgnelis, plojimas delnais) padeda reguliuoti judesių atlikimo tempą ir ritmą.

      Vaikų judesių tikslumas ugdomas sportinių šokių treniruotėse, tobulinant pagrindinius judesius.

Jogos treniruotės

Jogos trenerė, akcentuoja taisyklingos kūno laikysenos ugdymą. Siekiant suformuoti gražias kūno formas, gerą, tiesią kūno laikyseną, sudaryti palankias sąlygas vidaus organų veiklai, reikia skirti pratimus, kurie lavina kaklo, pečių justos, nugaros ir ypač pilvo preso raumenis. Labai svarbu išlavinti šiuos raumenis, kad taisyklingai formuotųsi griaučiai ir neiškryptų stuburas.

        Jogos treniruotėse atliekami pratimai / pozos lavina minėtus raumenis. Tai kūno ištempimo pratimai, pasilenkimai į kairę ir į dešinę, pirmyn ir atgal, pratimai iš įvairių pradinių padėčių, specialūs koreguojamieji pratimai (sėdėjimas su smėlio maišeliu ant galvos, su gimnastikos lazda ant menčių, pasistiebus, stovėjimas ant vienos kojos). Atliekant šiuos pratimus reikia siekti judesių tikslumo ir reikiamos įtampos.

         Vaikus svarbu išmokyti taisyklingų pradinių padėčių – rankos prieš krūtinę, rankos už galvos, rankos už nugaros, rankos prie pečių, rankos ištiestos į šalis. Šios padėtys formuoja įgūdį taisyklingai laikyti kūną.

          Taip pat parenkami pratimai, kurie harmoningai lavina visas stambiąsias raumenų grupes ir smulkiąją muskultūrą – bendrieji pratimai su įrankiais ir be įrankių. Jie stiprina kaklo, rankų, pečių juostos, nugaros, liemens, kojų raumenis. Atliekant įvairų darbą stiprėja raumenys, didėja sąnarių paslankumas, gražėja kūno formos, gerėja laikysena. Šie pratimai atliekami lėtu tempu, tačiau įtampa gana didelė. Fizinis krūvis organizmui didinamas pratimus kartojant daugiau kartų, pasunkinant perkeliamą kūno dalį kokiu nors nesunkiu įrankiu, atskirų kūno dalių arba savo kūno svoriu. Įtampą galima padidinti ir atitinkamu pradinės padėties pakeitimu, kuris užtikrina pastangų koncentraciją tam tikrose raumenų grupėse arba sudaro palankias sąlygas jėgai panaudoti.

           Jogos treniruotėse vaikai kartoja atskirų kūno dalių judesius, pratinami juos derinti. Iš pradžių atliekami elementariausi judesiai, vėliau – vienas judesys po kito iš anksto nustatytu tempu ir ritmu. Judesių nuoseklumo kombinacijos sunkinamos keičiant judesių atlikimo kryptį, amplitudę, įtampą ir greitį. Taikomos žaidybinio pobūdžio pasakojimai, užduotys.

Liaudies žaidimų pamokėlės

Šokių (liaudies žaidimų ) mokytoja pamokose atskleidžia vaikų judesių išraiškos būdus. Vaikų prigimčiai artima judesių išraiškos forma yra imitacija pagal muziką, įdomų pasakojimą, pasaką. Vaikai mėgsta pamėgdžioti žvėrelių, paukščių veiksmus, gamtos reiškinius, pasakų veikėjus. Ugdomas gebėjimas judesiais pavaizduoti vienus arba kitus būdingus veiksmų bruožus. Vaikai skatinami judesiais, gestais, mimika, garsais išreikšti savo emocinę būseną, nuotaiką. Taip pat galima improvizuoti jiems suprantamą muzikinį siužetą, pasaką. Tam tinka laisvieji pratimai, specialios judesių kombinacijos, įsivaizduojami ir pačių sukuriami judesiai ir veiksmai. Būdinga tai, kad vaikai orientuojami suvokti judesių grožį, jais perteikti išgyvenimus ir mintis, kurti įvairius judesius ir jų derinius.

        Liaudies žaidimų pamokėlėse judesių tikslumas ugdomas atliekant pačius elementariausius, pagrindinius judesius. Vaikai atlieka judesius bendrais bruožais, įvaldant bendrą jų struktūrą. 5–7 metų amžiuje pamažu didinami reikalavimai tiksliai atlikti judesį erdvėje, kurti taisyklingą judesio modulį. Vaikai kaskart vis tiksliau diferencijuoja judesio jėgą, judesius atlieka vis ritmiškiau, reikiamu tempu. Tam naudojami įvairūs pratimai, žaidimai.

         Atsižvelgėme į vaikų fizinį išsivystymą pagal amžiaus standartus, fizinių ir protinių krūvių trukmę, intensyvumą, įgyvendinome projekto ,,Judame daugiau ir išradingiau“ turinį reglamentuojančias pedagogines fiziologines rekomendacijas:

  • Suvokta fizinio aktyvumo veiklų nauda vaiko sveikatai ir savijautai.
  • Suformuotas mokytojų, tėvų, vaikų aktyvaus gyvenimo būdo sąmoningumas.
  • Įsigyta reikiama įranga ir reikmės darželio bendruomenės judėjimui skatinti.
  • Sustiprintas bendruomeniškumas.

Liaudies žaidimai

Liaudies žaidimų pamokėlėse vaikai išmoko:

  • Šokti 18 ratelių.
  • Žaisti 10 liaudies žaidimų.
  • Improvizuoti 10 pasakų.
  • Atlikti improvizacines judesio užduotis.
  • Žaidžiant ir sekant pasaką siužetą sujungė į folklorinius ratelius, šokius, žaidimus.
  • Žaidybinio pobūdžio liaudies žaidimai ir rateliai patenkino vaiko poreikį judėti.
  • Pažino liaudies papročius mokydamiesi šokio.

Liaudies žaidimų pamokėlių nauda vaiko sveikatai ir savijautai:

  • Šokant tobulėjo judesių koordinacija.
  • Atsirado žvalumas.
  • Grakštėjo laikysena.
  • Buvo ugdoma vaiko fizinė ištvermė, vikrumas, greitumas.

Fizinio aktyvumo pratybos

Fizinio aktyvumo pratybų (3–6 metų vaikų) pasiekimai:

  • Sužinojo 4 sporto šakas (tinklinio, žolės riedulio, futbolo, krepšinio).
  • Atliko 4 pratimus su kamuoliu skirtingomis variacijomis, kurios skirtos tinklinio įgūdžiams lavinti.
  • Išmoko važiuoti su balansiniais dviračiais, paspirtukais.
  • Išmoko komandinio darbo įgūdžių žaidžiant estafetes, 4 žaidimus poromis.
  • Lavino šoklumą, reakciją, pusiausvyrą žaidžiant ,,Hip hop“ žaidimą, žino 4 taisyklių variantus. 
  • 4 žaidimų variantai su taisyklėmis, naudojant interaktyvias lėkštes.
  • 4 interaktyvūs edukaciniai žaidimai, naudojant interaktyvias grindis.

       Fizinio aktyvumo ,,Sportuok sveikai“ pratybos gryname ore. Mes, Kauno lopšelio-darželio ,,Vėrinėlis“, ,,Pingvinų“ gr. vaikai pakvietėme Kauno lopšelio-darželio „Giliukas“ ugdytinius ir jų mokytojas į projekto Nr. SRF-FAV-2019-1-0389 ,,Judame daugiau ir išradingiau“ sporto renginį. Jo metu siekta padidinti ugdytinių domėjimąsi įvairesnėmis sporto šakomis. Tuo pačiu turime galimybę ir sąlygas bendradarbiavimui su šalia esančiomis ikimokyklinėmis ugdymo įstaigomis.

        Organizuotos ugdytinių komandinės varžybos lauko erdvėse: žaidimo / tinklinio aikštelėje ugdytiniai žaidė tinklinį, dviračių take organizuotas figūrinis dviračių (paspirtukų) važiavimas, žaidė žolės riedulį.

Judėjimui skatinti įsigyta įranga ir reikmenys projekto lėšomis:

  • Įrengta lauko žaidimų / tinklinio aikštelė.
  • Įrengtas dviračių takas.
  • Įrengti treniruokliai.
  • Įsigyti dviratukai, paspirtukai, riedučiai, rogės, žolės ritulio rinkinys, krepšinio stovai, kamuoliai.
  • Liaudies žaidimams reikalingos priemonės (skarelės, barškučiai ir kt.)
  • Interaktyvios edukacinės grindys.
  • Interaktyvios lėkštės.

           Darželio teritorijoje įrengtos erdvės sportui, pastatyti sporto įrenginiai, įsigyti už projekto lėšas, kurie padeda formuotis sveikatinamajam fiziniam aktyvumui ir sporto įgūdžiams ankstyvajame amžiuje, motyvuoja vaikus aktyviai praleisti laiką lauke bei, esant blogam orui, viduje.

Sportinių šokių treniruotės

Šokių (sportinių) treniruotėse vaikai išmoko žingsnius:

  • 2 lėtojo valso pagrindinius žingsnius porose.
  • 2 šokio pagrindinius žingsnius ,,čia čia čia“ porose.

Pratimus:

  • 9 apšilimo šokius, kurie reikalingi mokantis lėtojo valso ir ,,čia čia čia“ žingsnius bei laikysenos (ispaniškas šokis, Šokoladas-new, waka waka, šuniukų šokis, peliukų šokis, šokoladas-senas, saldainiukų šokis, meškiukų šokis, raganiukų šokis, head-shoulder-knees-toes).
  • 3 lėtojo valso šokio žingsnio pratimus.
  • 3 šokio žingsnių pratimus ,,čia čia čia“.

 

Sportinių šokių treniruočių nauda vaikų sveikatai ir savijautai:

  • Ugdė socialinius įgūdžius.
  • Didino savivertę, discipliną ir atsakomybę.
  • Mokė taisyklingos laikysenos.
  • Stiprino raumenis.
  • Gerino emocinę būseną.

Jogos treniruotės

Jogos ir judesio treniruotėse vaikai išmoko:

  • 24 statines pozas.
  • Dinaminę pozų seką „Saulės pasveikinimas“.
  • Sąnarių mankštą su lazdomis.
  • Kvėpavimo pratimus susibalansavimui.
  • Atsipalaidavimo pratimus.

Jogos nauda vaikui, jo sveikatai ir savijautai:

  • Fizinė nauda: kvėpavimui, stuburui, nervų sistemos reguliacijai.
  • Psichologinė nauda: ryšys su savimi, kitais ir aplinka.

Apibendrinant projekto ,,Judame daugiau ir išradingiau“ fizinio aktyvumo sporto šakų (liaudies žaidimų pamokėlių, fizinio aktyvumo pratybų, sportinių šokių, jogos treniruočių) gautus rezultatus galime teigti, kad:

-          Sustiprintas bendruomeniškumas.

-          Bendram komandiniam darbui suburtos šeimos, pedagogai.

-          Šeimos atrado sveikatą stiprinančias aktyvias veiklas, judėjimo būdus gamtoje, mieste.

Įgyvendinto projekto nauda:

  • 100 proc. gerėjo ugdytinių ir darbuotojų emocinė būsena.
  • Įstaigos pedagogų inicijuotos kūrybiškesnės veiklos.
  • 15 proc. padaugėjo veiklų, skirtų ugdytinių fiziniam aktyvumui.
  • 100 proc. pagerėjo įstaigos materialinė ir ugdymo bazė.

 

Literatūra:

Adaškevičienė A. ( 1993) Lietuvos ikimokyklinuko fizinis ugdymas. Kaunas.

Milašius K. ( 2017) Sporto fiziologija. Vilnius

 

Rengėjai:

Kauno lopšelis-darželis ,,Vėrinėlis“, Danguolė Simanauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui (projekto vadovė)

Sporto specialistų komanda: Idalija Braškytė, mokytoja ekspertė; Justina Rimkevičiūtė, mokytoja; Viktorija Baravykaitė, trenerė; Milda Steponavičiūtė, trenerė

Kauno lopšelio-darželio ,,Vėrinėlis“ mokytojų komandos.